- pražudinti
- pražudìnti NdŽ, pražū́dinti NdŽ, FrnW žr. pražudyti: 1. Gal jūros marios tave pražudino LTR(Lnkv). Važiuoja namo brolius pražūdinę LTIII364. 2. Bet labiaus bijokitės to, kurs gali pražudint kūną ir dūšią pekloj Ch1Mt10,28. Lietuva šiandien neturi nei vieno draugo, nes visi tik ieško ir laukia, kada galėtų greičiaus ją pražudinti Vrp1889,66. Tu piršdamas raminai, mane jauną pražudinai LTR. Tik ne dėkui, močiute, tik ne dėkui, senute, kad mane pražudinaĩ už pijoko bernelio (d.) Šmn. ^ Geras patarimas vienus pamokina, kitus pražudina KrvP(Prn). 3. Pražudinau vainikėlį margoj karčemėlėj LTR(VšR). Tu pražudinai rūtų vainikėlį ir aukso žiedelį LTR(An). Kap tu mano jaunystėlę senas pražudinai TŽI229(Prl). Už ko norėjau, tai nutekėjau ir jaunas dienas tai pražudinau KrvD96(Mrk). 4. Tegul jus velniai su jūs ponu – pražudinau akis (ps.) rš. \ žudinti; išžudinti; nužudinti; pražudinti; sužudinti; užžudinti
Dictionary of the Lithuanian Language.